- kirkalis
- kirkãlis sm. (2) 1. ppr. pl. Ut, Jž, Vžns, Sv kojūkas, stypynė: Vaikšto ant kirkalių Ds. 2. invalido lazda, įremiama į pažastį, ramentas: Be kirkãlio aš negaliu eiti, ba man koją sopa Ds. Jisai buvo be kojų, ejo su kirkaliais Ds. Išsisukė koją, tai jau ir vaikšto su kirkaliù Užp. Net baisu pačioj jaunystėj vaikščiot an kirkãlių Sdk.
Dictionary of the Lithuanian Language.